Kaip ir kasmet, pirmąjį rugsėjo sekmadienį Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijoje buvo švenčiami Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaidai, anuomet dar nuo 1934-ųjų metų šioje bažnyčioje įvesti kun. Jono Reitelaičio rūpesčiu.
Šioje šventėje tikintieji visuomet gausiai dalyvauja ne tik iš šios parapijos. Švenčiančiųjų gretas papildo ir piligrimai iš kaimyninių parapijų, iš kitų Lietuvos vyskupijų.
Šių metų atlaiduose, prašant Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos užtarimo, buvo meldžiamasi taip pat ir už Koronaviruso pandemijos paliestus žmones, jų šeimas, visus sergančiuosius.
Šioje savo gimtojoje parapijoje atlaiduose dalyvavo Jo eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Kartu su juo meldėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Prieš metus būtent šiuose atlaiduose savo tėviškėje dalyvavęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ po šv. Mišių sužinojo ypatingą žinią, kuria tuomet suskubo dalintis visa Lietuva. Popiežius Pranciškus į Kardinolų kolegiją priims trylika naujų kardinolų, tarp kurių ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ.
Šis garbingas paskyrimas buvo prisimintas ir šiemet vykusiuose atlaiduose. Tai ypač svarbus Šventojo Tėvo parodytas dėmesys ne tik pačiam kard. Sigitui Tamkevičiui, bet ir visai parapijai, Lietuvai, visiems patyrusiems sovietmečio persekiojimus.
Pamokslo metu kardinolas pabrėžė, kad „Iš Švč. Mergelės Marijos mes turime mokytis paties svarbiausio dalyko: mylėti Jėzų panašiai, kaip ji mylėjo jį nuo Betliejaus iki Kalvarijos.“ Toliau pamokslininkas kalbėdamas apie Švč. Mergelės Marijos meilę Jėzui, akcentavo, kokia besąlygiška turėtų būti ir mūsų meilė Išganytojui. „Jėzaus meilė reikalauja išsižadėjimo viso to, ką mums siūlo pasaulis, visų pirma savo egoizmo, kuris reiškiasi noru būti turtingu, galingu ir visų aukštinamu. Jei šito atsižadėjimo nėra, tuomet visos kalbos apie Jėzaus meilę yra visiškai tuščios. Mes, krikščionys, esame kviečiami aiškiai apsispręsti, kieno – pasaulio ar Jėzaus – vertybes renkamės. Pasaulio vertybės yra turtas, galia ir puikybė, o Jėzaus – neturtas, tarnavimas ir nuolankumas.“
Po šv. Mišių atlaidų dalyviai jungėsi į bendrą Švč. Sakramento garbinimo maldą atlaidų procesijoje.
Mišių pabaigoje buvo meldžiamasi už atlaiduose dalyvavusius ligonius, taip pat už negalėjusius atvykti, besimeldžiančius namuose.
