Alksnėnų Žolinės atlaidai – didelė šio krašto šventė

Šiemet Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – atlaidų šventimas sutapo su ilguoju savaitgaliu. Atlaidų pasaulietinį šurmulį mylintiems kilo klaustukas, kurią dieną – sekmadienį ar pirmadienį (nuo 2000-ųjų Žolinė pripažinta valstybine švente) bus įdomesnis, gausesnis pažmonys. Tikintiesiems savaime aišku: sekmadienio ir šventadienio šventimas – kaip katalikiška prievolė.

Alksnėnų Švč.  Mergelės Ėmimo į dangų parapijoje tituliniams atlaidams tradiciškai buvo skirtos abi dienos ir per jas ketverios šv. Mišios: abi dienas rytinės Mažučių koplytėlėje ir sumos Alksnėnų bažnyčioje. Abi atlaidų dienas visas  šv. Mišias aukojo ir pamokslavo svečias iš Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio ( Bernardinų ) parapijos pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas. Žolinės dieną talkino kunigas Juozas Kaminskas (altarista iš Kazlų Rūdos parapijos). Visose šv. Mišiose giedojo Alksnėnų ir Didvyžių Šv. Popiežiaus Leono II bažnyčios choristai. Mat, Alksnėnų parapijos klebonas Mindaugas Martinaitis septyneri metai kaip tarnauja abiejų parapijų tikintiesiems. Abi dienas po sumos šv. Mišių vyko Eucharistinė procesija, kurios organizavimu ir iškilmingumu nuoširdžiai rūpinosi Evaldas Aloyzas Radišauskas. Patarnaujantys šv. Mišioms šią vasarą Pirmąją Komuniją priėmę vaikai Sandra ir Gustas pasipuošė Pažaislio vienuolių dovanotais liturginiais rūbais. ( Mat, liepos mėnesį Alksnėnų parapijos bendruomenės išvykoje į  Kauno M.K. Čiurlionio muziejų ir virtualios realybės filmą „Angelų takais“ svarbiu akcentu buvo šv. Mišios, kurias klebonas kun. Mindaugas Martinaitis aukojo Pažaislio bažnyčioje, o patarnavo Sandra ir Gustas. Ta proga alksnėniečiai dovanų gavo liturginių rūbų.)

Sekmadienį šv.  Mišių liturgijos šventimui iškilmingumo suteikė svečias smuikininkas Andrius Pleškūnas.

Pirmadienį po šv. Mišių į linksmą ir kelių kolektyvų dovanotą koncertą tradiciškai pakvietė Alksnėnų kaimo bendruomenė, pasirūpinusi bažnytkaimio centrą papuošti miela akiai Žolinės šventę simbolizuojančia moters figūra ir užrašu.

Per šiuos metus nuo praėjusios Žolinės Alksnėnų parapija diena dienon keliavo savo gyvavimo šimtmečio metus ( oficialiai įkurta 1921 -aisiais). Atlaidų šurmulys tarsi išblaškė įprastai maldingą Alksnėnų bažnytėlės sekmadienių atmosferą, kurią parapijos klebonas Mindaugas Martinaitis sukuria trumpomis, įtaigiomis homilijomis kaip katechezėmis, o jas išsineši širdyje kaip pamąstymus visai savaitei. Beje, šios homilijos skelbiamos parapijos šimtmečiui sukurtoje parapijos svetainėje www.alksnėnai.lt.

Nuo praėjusių metų bažnyčioje eksponuojamą istorinių parapijos nuotraukų parodą  papildė nauja – šv. Mišių patarnautojų Sandros ir Gusto spalvinga piešinių paroda religine tema, tarsi liudijimas apie kartų kaitą ir istorijos perimamumą.

Klebonas Mindaugas Martinaitis dėkojo visiems talkininkams ir rėmėjams už bendrai sukurtą šventišką nuotaiką. Vien tik į atlaidus atvykstantieji negalėjo nepastebėti pokyčių šventoriuje: po pernykščių atlaidų šventimo iškart buvo imtasi tvarkyti šventoriaus aplinką ir iki vėlyvo rudens sukloti nauji plytelių takai.

Alksnėnų parapijoje jau kelintus atlaidus pravedantis pranciškonas kun. Julius Sasnauskas prisipažino, jog pamilo šį ramų Suvalkijos kraštą ir pamokslaudamas kvietė visa širdimi įsijausti į Dievo dovanojamą gamtos grožį, garsus, spalvas, o tada kitu, gilesniu ir meilingu žvilgsniu apkabinti greta esantį savo artimą, kiekvieną žmogų, pajausti tą begalinį bendruomeniškumo džiaugsmą kaip iškiliausią širdies maldą. Pasidžiaugė žmonių gausa, jų trauka aplankyti savo artimųjų kapus, savo genties šaknis, savo jau išnykusias tėviškes, įkvėpti to stebuklingai atgaivinančio tėviškės oro, pasisemti stebuklingu laikomo Mažučių šaltinėlio vandens. O gilus tikėjimas bet kuo keičia, stiprina ir artina žmogų prie žmogaus, stiprina bendrystę, meilę ir supratimą, kas mums labai svarbu pajausti nuožmių karo įvykių netolimoje Ukrainoje atmosferoje.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Alksnėnų kaimas  1673 metais buvo padovanotas tuo metu Virbalyje įsikūrusiems vienuoliams dominikonams. Taigi galima sakyti, kad su šiais atlaidais įžengta į minėjimą dar vienos sukakties: 2023 metais sueis 350 metų nuo Alksnėnų vardo paminėjimo oficialiuose dokumentuose.

Birutė Nenėnienė

Autorės nuotr.