Mons. Juozo Užupio 90 metų jubiliejaus iškilmė

2019 m. sausio 20 d., sekmadienį, Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčioje buvo švenčiama ypatinga proga – monsinjoro Juozo Užupio 90 metų jubiliejus. Šis kunigas, Prienų Garbės pilietis, šiame krašte daugumai pažįstamas kaip ilgametis klebonas, dekanas, dabar eilę metų jau altarista. Dauguma prieniškių per ilgiau nei 40 metų jį sutikdavo sekmadienio Mišiose, ar kitose gyvenimiškose situacijose. Taip pat mielai priimdavo savuose namuose lankant ligonius, kalėdojant. Dažnai jis tiesiog maloniai pakalbindavo sutiktus gatvėje parapijiečius. Malonus, draugiškas, šiandien visų prisimenamas šviesiai ir geranoriškai.

Monsinjoras Juozas Užupis gimė 1929 m. sausio 23 d. Šakių apskrityje, Griškabūdžio valsčiuje, Vidgirių kaime. Tą pačią dieną buvo pakrikštytas Šakiuose.

1948–1953 metais studijavo Kauno kunigų seminarijoje teologijos ir filosofijos fakultete. 1953–1956 metais buvo Radviliškio vikaras, 1956–1959 metais – Žalpių (Kelmės r.) klebonas, 1959–1963 metais – Gižų (Vilkaviškio r.) klebonas, 1963–1964 metais – Gelgaudiškio (Šakių r.) klebonas, 1964–1965 metais – Ūdrijos (Alytaus r.) klebonas; 1965–1968 metais – Gudelių (Marijampolės r.) klebonas. Paskui atkeltas į Kauną, kur 1968–1976 metais buvo Tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu. 1976 metais paskirtas klebonauti į Prienus, kur dirbo iki 2003-ųjų. Tuo pat metu ėjo ir kitas pareigas: 1979 metais paskirtas Vilkaviškio vyskupijos tribunolo oficiolu, 1989 metais – Vilkaviškio vyskupijos kunigų tarybos nariu, 1990–1999 metais buvo Aleksoto dekanato vicedekanu, o nuo 1999-ųjų dekanu. 1989 metais Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas monsinjoru. 1990–1993 mokslo metais buvo Vilkaviškio vyskupijos katechetinės mokyklos dėstytojas, o  1993–1997 mokslo metais – Prienų antrosios vidurinės (Revuonos) mokyklos mokytojas. 2003 metų pavasarį išėjo į užtarnautą poilsį ir tapo Prienų parapijos altarista.

Iškilmingoje šv. Mišių liturgijoje su būriu kunigų dalyvavo ir J. E. Vilkaviškio vyskupas R. Norvila.

Šia proga, iš Prienų kilęs kun. Vytautas Mazirskas savo homilijoje prisiminė, kad „Eucharistijoje dėkoti galima ir už daugelį kitų dalykų. Vienas tokių, kuris tikrai nėra eilinis šiandien – kunigo Juozo Užupio 90 – metis. Beveik pusę savo nugyvento amžiaus praleista Prienuose. Dauguma mūsų su šiuo žmogumi, kunigu, klebonu, prelatu turime kažką, kas mums yra ypatinga, neša malonius prisiminimus, kaip su dvasios tėvu, nuodėmklausiu, klebonu, kunigu, kuris paguodė artimo žmogaus netekties valandą, džiaugėsi drauge su jaunaisiais jų santuokos dieną.“ Kitoje vietoje pamokslininkas prisiminė: „dažnai kunigo Juozo pamoksluose girdėjome: “Kaip tautų apaštalas šv. Povilas sakė“. Taigi šio apaštalo žodžius girdime ir šiandien apie skirtingomis dovanomis apdovanotus žmonių gyvenimus. Štai dar viena neeilinė proga dėkoti, kad jubiliatas Juozas atpažino kunigystės pašaukimą. Tai ne tik atpažintas pašaukimas, bet išgyvenamas kaip dovana. Ji tikrai yra priimta, ja tikrai buvo ir dar yra naudojamasi. Kunigas ne tik turėjo šią dovaną sau, bet ja dalinosi su kitais. Ir kas norėjo, tas valgė to pasidalinimo vaisius.“

Po šv. Mišių jubiliatą sveikino susirinkusieji, buvo įteiktas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis palaiminimas. Vyskupas Rimantas Norvila pasidžiaugė, kad tokio garbingo amžiaus sukaktis, o taip pat ir kunigystės tarnystė yra ypatinga Dievo dovana, kuria mons. Juozas Užupis dalijosi su kiekvienu sutiktu.

Šventę užbaigė tolimesni sveikinimai ir šiltas pasidalijimas prie bendro stalo.