Kaimelio šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – nedidelė, kuklutė medinė bažnytėlė, esanti kairiajame Nemuno krante netoli Jurbarko. Dažnai iš kitur atvykę į Kidulių miestelį niekaip nesuranda jos, mat, žiūrint iš miestelio pusės, stovi pasislėpusi medžių lapijoj. O važiuojant plentu Jurbarkas – Šakiai kelią į ją nurodo kelio ženklas, nes iš tolo matosi namų ir medžių apsuptyje kyšąs skardinis stogas ir virš jo esantis kryžius.
Gal prašalaičiui atrodo kukli, tačiau ji gyva, graži ir traukianti tikinčiuosius iš kitų parapijų. Kad ji šiandien tokia, parapijiečiai dėkingi klebonui kunigui Zenonui Stepanauskui, beveik aštuoniolika metų tikėjimo tiesas skleidžiančiam Kaimelio parapijoje. Čia vyksta šv. Jurgio, Marijos Apsilankymo, šv. Roko, šv. arkangelo Mykolo (tituliniai – bažnyčios vardo) atlaidai. Didžiausi ir Kaimelio parapijos tikinčiųjų laukiamiausi – tai šv. Roko atlaidai. Į juos suguža šimtai žmonių: pas tėvus atvažiuoja vaikai su šeimomis, atskuba giminaičiai, pažįstami, gyvenimo išvesti svetur… Pakalbinus tikinčiuosius, sužinai, kad vieni atvyko iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės, kiti – iš Marijampolės, Šakių, Jurbarko ar net tolimosios Danijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Italijos… Gal dėl to ir yra pajuokavimas: „Kaimelyje – tai šv. Rokus, o Jurbarke – tik Rokiukas“.
Šv. Rokas – vienas iš garsiausių šventųjų Lietuvoje, Bažnyčios garbinamas kaip visų ligonių, ypač sergančiųjų maru ar kitomis epideminėmis ligomis, globėjas. Rugpjūčio 18 d. Kaimelio šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vykusiuose Šv. Roko atlaiduose šv. Mišias aukojo klebonas kunigas Arvydas Liepa, neseniai Dievo tarnystę pradėjęs Gelgaudiškio ir Plokščių parapijose. Pamoksle jis kvietė tikinčiuosius atkreipti dėmesį į šventą Roką ir sakė, kad „Šventas Rokas, tėvų nelaimei, pažino Kristų, įtikėjo į jį. Jisai pradėjo eiti Evangelijos keliu – atsižadėjimo, meilės, Evangelijos skelbimo keliu, vargšų šelpimo keliu. Daug ką padarė per savo gyvenimą neturėdamas turto ir gyvendamas atsiskyrėlio gyvenimą. Iš to, ką jis neturėjo, tiek daug davė, kad po šimtmečių šiandien mes jį gerbiame ir sau pavyzdžiu keliame. Ir jo šventumo tas kvapas ir ta dvasia štai pasiekia mus ir sako: „Mielasis, mieloji, ir tu taip gali. Tau Dievas davė tikėjimą, davė pažinimą, tu gali taip pat eiti tikėjimo keliu. Jei einame su Kristumi, mes galim kiekvienam savo kelyje ir tikėjimą išpažinti, ir jį liudyti, ir artimą mylėti ten, kur mes esame“. Klebonas kunigas savo įtaigiu ir raiškiu žodžiu atlaidų dalyviams priminė, kad „… viena diena Viešpaties atšlaituose daug geriau negu tūkstantis kilometrų kitur. Jis sakė: „Mes net neįsivaizduojame, koks gėris laukia tų, kurie eina per gyvenimą su Kristumi.
Šventajame Rašte sakoma: „Trumpai pakentėję patirs jie daug gero, mat Dievas juos bandė ir tinkamus rado. Jisai juos ištyrė kaip auksą gydykloj ir priėmė juos tarsi atnašą brangią. Teisme paskutiniam žibės jie kaip žvaigždės. Rokas yra vienas iš tokių. Žmonių akimis žiūrint, jo visas gyvenimas po Evangelijos priėmimo tapo kančia, galėtumėm pasakyti, bet amžinybės žvilgsniu žiūrint yra tai tik akimirka. O trumpai pakentėjęs jis patyrė tiek džiaugsmo, kad ir šiandien net su mumis juo gali dalintis“.
Klausydamasis pamokslo, turbūt ne vienas susimąstė apie artimo meilę, apie tikėjimo išpažinimą,
apie atgailą, žmonių tarpusavio santykius, bendrystę ar atsiskyrėlišką gyvenimą. Tikriausiai kasdieniame gyvenime nuolat prisimins šv. Roką ir klebono kunigo Arvydo Liepos šv. Roko atlaiduose pasakytus žodžius. Šiemet, palyginus su ankstesniais metais, šv. Roko atlaiduose buvo mažiau žmonių. Tuštėja sodybos Kaimelio parapijoje kaip ir kitose Lietuvos vietovėse: vyresnio amžiaus žmonės miršta, dalis jaunimo išvyksta į užsienį. Tačiau tie, kuriems svarbi gimtinė, kurie myli ir gerbia Dievo žodį, jaučia Dievo artumą, malda kreipiasi į šv. Roką prašydami sveikatos ir jo globos.
Procesijoje ir šv. Mišiose giedojo bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininkės Kristinos Valaitytės.
Atiduodama nemažai laisvalaikio repeticijoms, ji subūrė darnų, gražų kolektyvą, tikinčiuosius užburiančiu vis naujomis, net lotyniškai skambančiomis giesmėmis. Šv. Roko atlaiduose dalyvavo ir Slavikų parapijos kunigas klebonas Donatas Rolskis, augęs, mokyklą baigęs Kiduliuose.
Po šv. Mišių greit nesiskirstė žmonės: kas šnekučiavosi šventoriuje, susitikęs seniai matytą pažįstamą, kas skubėjo į puošnų sodą prie klebonijos fotografijai. O ir skubėti nebuvo kur – miestelio šventė, vykdavusi Kiduliuose per šv. Roką, šiemet dėl svarbių organizatoriams priežasčių, šurmuliavo rugpjūčio pradžioje.
Danutė Dimaitienė
