Įžengėme į Didžiąją savaitę, kurioje minimi svarbiausi Kristaus gyvenimo įvykiai. Tai savaitė, kurioje išgyvename Viešpaties kančios ir mirties slėpinius, vedančius į Velykinį Kristaus prisikėlimo džiaugsmą.

Vėl kaip ir kasmet turime galimybę susirinkti drauge parapijų bažnyčiose ir su visa Bažnyčia žengti Velykinių įvykių keliu paskui Kristų. Pasinaudokime šia proga, kad kuo prasmingiau savo širdyje nueitume tą kelią drauge su Kristumi į Velykų ryto džiaugsmą. (Didžiojo Tridienio ir Velykų sekmadienio bei antrosios Velykų dienos pamaldų tvarka Vilkaviškio vyskupijos parapijose)

DIDĮJĮ KETVIRTADIENĮ (šiemet balandžio 6 d.) ryte vyskupijų katedrose švenčiamos Krizmos Mišios. Jomis baigiasi gavėnia. Mūsų vyskupijoje šią dieną Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje 12 val. susirinks vyskupijos kunigai, ir vadovaujami vyskupo Rimanto Norvilos anaujins kunigystės pažadus. Taip išreiškiama kunigų bendrystė su savo vyskupu vienintelėje Kristaus kunigystės tarnystėje. Drauge šiose iškilmėse yra kviečiami dalyvauti ir visi tikintieji, kurie vienijasi su savo ganytojais Šventąja Komunija. Taip pat šiose Mišiose paruošiama ir palaiminama šventoji Krizma ir katechumenų bei ligonių patepimo aliejai, kurie vėliau naudojami sakramentams teikti. Didžiojo ketvirtadienio vakare parapijų bažnyčiose aukojamos Paskutinės Vakarienės šv. Mišios, prisimenant Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimą.

DIDYSIS PENKTADIENIS  (šiemet balandžio 7 d.)  – Kristaus kančios ir mirties diena, kurioje Bažnyčia apmąsto savo Viešpaties kančią. Pagal seną tradiciją Bažnyčia visame pasaulyje šią dieną nešvenčia Eucharistijos. Didysis penktadienis yra visai Bažnyčiai privaloma atgailos ir pasninko diena. Šią dieną taip pat nešvenčiami ir kiti sakramentai, išskyrus Atgailos ir Ligonių patepimo. Tądien vakare bažnyčiose vyksta trijų dalių Viešpaties kančios liturgija, kurią tradiciškai sudaro trys dalys: Žodžio liturgija, Kryžiaus pagarbinimas ir Komunija. Tikintieji klausosi  Dievo žodžio, pagerbia Kryžių, priima šventąja Komuniją iš vakarykštės Eucharistijos duonos, saugotos ir adoruotos bažnyčioje. Taip pat šią dieną dažnai ypatingu būdu yra apmastomos Kryžiaus kelio stotys, miesto gatvėmis einama Kryžiaus kelio procesija.

DIDĮJĮ ŠEŠTADIENĮ  (šiemet balandžio 8 d.)  Bažnyčia budi prie Viešpaties kapo, apmąstydama Jo kančią, mirtį bei nužengimą į pragarus, ir malda bei pasninku laukia Viešpaties prisikėlimo. Per šią dieną Bažnyčioje neaukojamos šv. Mišios. Vakare žmonės kviečiami susiburti švęsti Velykų Vigiliją (lot. budėjimas), kaip sako Tradicija, „visų šventųjų Vigilijų motina”, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį. Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo, kaip anuomet žydai visą naktį budėdami laukdavo Viešpaties perėjimo ir išlaisvinsiančio juos iš faraono vergijos.

Velykų vigiliją sudaro keturios dalys: po Žiburių apeigų ir Velykų šlovinimo (pirmoji dalis) Bažnyčia apmąsto stebėtinus darbus, kuriuos Viešpats Dievas nuo pat pradžių nuveikė savo žmonių labui (Žodžio liturgija arba antroji dalis); tada Bažnyčia priima naujus per krikštą gimusius narius (trečioji dalis) ir kartu su jais pakviečiama prie Viešpaties jai parengto stalo, kuris yra Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas iki jo atėjimo (ketvirtoji dalis). 

VELYKŲ SEKMADIENIO (šiemet balandžio 9 d.) ryto šv. Mišiose tikintieji kviečiami jungtis į iškilmingą aplink šventoves einamą procesiją. Kiekvienas pagal galimybes ir šiemet savo parapijose prisidėkime prie džiugaus Velykų šventimo, kad Prisikėlusio Kristaus šviesa kiekvieno mūsų širdyse iš tiesų įžiebtų amžinojo gyvenimo viltį.