Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaidai Krikštonyse

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį ir 1-ąją mėnesio dieną Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijoje buvo švenčiami Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaidai. Nuo 1934-ųjų m. jie šioje bažnyčioje įvesti kun. Jonas Reitelaičio rūpesčiu. Nors jis – žmonių kūno ir sielos gydytojas, vis mažiau prisimenamas, bet šie atlaidai išlikę, kaip gražiausia šventė  unikaliame Dzūkijos kampelyje. Anuomet atvykdavo minios žmonių – pėsti, arkliais važiuoti , o šiandien – automobiliais.

Šis sekmadienis buvo ypatingai šviesus, apkabintas saulės nuauksintais spinduliais ir išpuoštas margaspalviais gėlių žiedais, ypač kardelių įvairiaspalvių žvakių liepsnelėmis. Į šventę gausiai susirinko kaimyninių parapijų tikintieji ir piligrimai iš visos Lietuvos. Vyskupas R. Norvila gražiai pavadinęs visus „Dievo mylimi tikintieji“, dėkojo ir džiaugėsi, kad ši tradicija taip nuoširdžiai prisimenama ir švenčiama.

Atlaidų liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. (Šiandien Jis jau – Jo Eminencija kardinolas). Kartu su juo meldėsi, sakė pamokslą Vilkaviškio vyskupijos vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius. Klausė išpažinčių, kitose atlaidų apeigose talkino Lazdijų dekanato dekanas kan. Vytautas Prajara,  kaimyninių parapijų kunigai, diakonas.

Sakydamas pamokslą, Jo Ekscelencija akcentavo tris dalykus, kurie labiausiai susiję su šia iškilme: atlaidai. Jų prasmė ir reikšmė tikinčiųjų gyvenime; Jėzaus Motinos, Marijos motininkiškas rūpestis, pamokantis, auklėjantis, visus apglėbiantis, Jos gerumas visiems; nuolankumas ir pasitikėjimas Dievu ir Jėzaus Motinos geranoriška pagalba.

Vyskupas, aiškindamas atlaidų reikšmę, akcentavo, jog tai yra dvasinė, tikėjimo sustiprinimo, jo atgaivinimo šventė. Atsitraukus nuo kasdienybės rūpesčių, susibūrus draugėn, pamatome daugiau šviesos, gerumo, pagarbos ir palankumo vienas kitam. Esame skatinami prasmingiau gyventi, stiprinti viltį ir Amžinojo gyvenimo troškimą.

Išraiškingos Viešpaties malonės ateinančios iš Dievo, taip pat ir per Jėzaus Motinos Marijos užtarimą. Gauti šias malones galime atlaidų metu bažnyčios nustatytomis sąlygomis: atlikti išpažintį, priimti Komuniją, pasimelsti Popiežiaus intencija.

„Branginkime šią šventę, jos tradiciją, naudokimės tuo, kas čia yra teikiama,“ – ragino pamokslininkas.

Antras dalykas kuo vyskupas norėjo pasidalinti, tai Jėzaus Motinos Marijos rūpestis, mus pamokantis, auklėjantis, apglėbiantis ir mums visiems rodomas gerumas.  Mariją vadiname daugeliu titulų. Daugumą jų pažįstame iš Švč. M. Marijos litanijos. šių atlaidų metu mums ypatingai patrauklus švč M. Marijos Ligonių sveikatos titulas. Jai siunčiame maldas, prašome užtarimo, meldžiame sveikatos kūnui ir sielai, ir sulaukiame pagalbos. Mums lengva pasitikėti jos motinišku gerumu. Kiekvienas savaip atrandame, atpažįstame, leisdamiesi bendrystėje su Marija į maldos, o kartu ir dvasinę kelionę. Prisimenant Mariją, kaip nuolankią Viešpaties tarnaitę, kai ji pati angelui pasakė:„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ ( Lk 1,38) ji mums tampa dar artimesnė. Turėkime drąsos ne tik atlaidų metu, bet ir kasdienybėje stiprinti su ja dvasinį ryšį ir melstis, bei tikėti jos pagalba.

Toliau pamokslininkas perėjo prie trečios temos: nuolankumas ir pasitikėjimas Dievu ir Jėzaus Motinos geranoriška pagalba. Nuolankumas atveria didesnį Dievo palankumą mums. Sveikata, vidinė ramybė ir džiaugsmas – viskas ateina su Dievo palaima. Jos reikia ir gyvenimo kasdienybėje, patiriamuose sunkumuose, išbandymuose.

Dvasininkas pateikė Tomo Kempiečio knygoje „Kristaus sekimas“teiginius, jog Dievas lanko žmones dviem būdais: palaiminimu, sustiprinimu, paguoda. Tai žmogus paprastai priima noriai ir su entuziazmu. Antrasis būdas – duoda išbandymus. Juos sutinkame ne visada palankiai. Nors išbandymai ir sunkumai mus labiausiai stiprina, augina, moko nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu. Su nuolankumu ir pasitikėjimu priimant gyvenimo išbandymus, anot apaštalo Pauliaus, viskas išeina į gera.

Įvairių išbandymų ir kančios neišvengė ir Jėzaus Motina Marija. Su juo buvo per visas gyvenimo dienas – nuo gimimo iki mirties.

Ligos, kai nesulaukiame pasveikimo momento, kitais sunkiais gyvenimo išbandymais vyskupas ragino nuolankiai viską atiduoti Dievui, Juo pasitikėti. Mūsų dvasinės Motinos Marijos nepaliaujama pagalba kartu padės viską išgyventi, padės siekti amžinojo gyvenimo.

Po Mišių vyko Švč. Sakramento pagarbinimo kelionė procesijoje aplink bažnyčią. Atlaidų iškilmėje giedojo Krikštonių parapijos choras, vargonininkė Lina Kabelkaitė.

Atlaidų iškilmės pabaigoje vyskupas R. Norvila meldėsi už ligonius, juos palaimino. Taip pat pašventino maldininkų įsigytas devocionalijas.

Mudu kartu su vyru daugelį metų dalyvaujame Krikštonių šventovėje Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaiduose. Apie juos rašiau žiniasklaidoje. Šiandien tais keliais prisiminimais noriu pasidalinti. Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius yra Krikštonių parapijos išaugintas Dievo vaikas. Jis, kai tik galėdavo, visada atvykdavo šių atlaidų švęsti į savo parapiją. 2004 m. Jis padovanojo kaimui kryžių, kuris pastatytas Krikštonių kryžkelėje. Tada jis sakė: „Pastačiau kryžių, nes žmogaus gyvenime labai reikalingas Dievas“. 2018m.  Šv. Mišiose Jo Ekscelencija meldėsi  už savo mokytojus – šios bažnyčios statytoją kun. Joną Reitelaitį ir kun. salezietį Antaną Skeltį bei visus šioje parapijoje tarnavusius kunigus, prašydamas sveikatos ir į atlaidus susirinkusiems ligoniams. Arkivyskupas S. Tamkevičius homilijoje paminėjo, jog darbštumo jis išmoko iš  kun. Reitelaičio, o pamaldumo iš kun. A. Skelčio. Jų dėka jis pasirinkęs kunigo kelią.

Lemtingi 2019 m. Arkivyskupas taip pat meldėsi savo gimtosios parapijos šventovėje ir tuo metu Popiežius pranešė džiugią žinią, kuria dabar dalijasi visa Lietuva. Dievo palaimintos kelionės garbiam mūsų krašto sūnui – Jo Eminencijai kardinolui S. Tamkevičiui.

                                                                                                                       Alvyra Grėbliūnienė
Nuotraukos: A. Česnulevičiaus, kun. S. Bitkausko, vysk. R. Norvilos