Vilkaviškio vyskupijos kunigų susirinkimas

2019 m. spalio 8 d. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko tradicinis kasmėnesinis vyskupijoje tarnaujančių kunigų susirinkimas. Jis pradėtas bendra Valandų liturgijos malda, kuriai vadovavo Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris kun. Linas Baltrušaitis.

Vėliau sveikindamas susirinkusiuosius jis pristatė pirmąją susirinkimo dalį, kurioje kalbėti pakvietė prof. g. kan. Rimą Skinkaitį. Jis apžvelgė popiežiaus Pranciškaus posinodinį apaštališkąjį paraginimą jaunimui ir visai Dievo tautai „Christus vivit“, pristatė tai, kas šiame dokumente svarbiausia ir unikaliausia. Profesorius pastebėjo, kad popiežiaus Pranciškaus tekstai paprastai būna ilgi, bet labai turtingi ir išieškoti. Juose popiežius savo mintis pristato remdamasis daugeliu įvairių šaltinių, pradedant įvairiais bažnyčios dokumentais, baigiant įvairiais literatūriniais kūriniais. Taip pat ir šiame dokumente popiežius plačiai ir įvairiapusiškai aptaria tai, kuo gyvena šiandienos jaunimas ir kaip jis galėtų būti palaikomas. Skaitydami jį greitai galime suprasti, kad jis skirtas ne tik jaunimui. Jame gausu įžvalgų, kurios gali būti naudingos ir vyresniems.

Po kavos pertraukos antroje susitikimo dalyje vyskupo generalvikaras mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius kreipėsi į susirinkusius kunigus su trumpa informacija ir pristatė antrąją šio susirinkimo viešnią, klinikinės pastoracijos Kauno arkivyskupijoje koordinatorę  teol. dr. Gabrielę Aušrą Vasiliauskaitę OSB. Ji kunigams kalbėjo tema „Klinikinės pastoracijos sistemos kūrimas Lietuvoje ir kapelionų vaidmuo joje“. Pranešėja dalijosi savo patirtimi įgytoje Toronte, Kanadoje ir ten vyraujančia klinikinės pastoracijos sistema. Sesuo Gabrielė pabrėžė, kad klinikinė pastoracija yra labai svarbi kiekvienoje vyskupijoje esančio viso pastoracinio plano dalis. Ji, būdama pastoracinės teologijos dalimi, yra darbas sveikatos priežiūros sistemoje liečiantis ne tik ligonius, bet ir gydytojus, slaugytojus, kitus sveikatos apsaugos darbuotojus bei ligonių artimuosius. Įvairiose pasaulio šalyse klinikinė pastoracija vykdoma skirtingai, priklausomai nuo ten galiojančios įstatyminės bazės ir vyraujančios kultūros.

Susirinkimo pabaigoje po einamų klausimų aptarimo kunigai rinkosi maldai ir pasidalijimui prie bendro pietų stalo.